Nors vis dar skaisti rugsėjo 20-osios saulutė jau buvo pasislėpusi už debesų, Stanislavavo kaimo bendruomenės pirmininko Rimanto Stankūno sukviesti, žmonės buriavosi prie skoningai papuošto šio kaimo kryžiaus ir laukė iš Švenčionių atskubančio klebono Medardo… Kaip visada, maldininkus paraginęs prieiti arčiau kryžiaus, klebonas pakvietė melstis už susirinkusius, jų šeimas, išsiskirsčiusius kas kur ar jau į amžinybę iškeliavusius šio kaimo gyventojus…Mišių dalyviai klausėsi Dievo žodžio: pirmąjį skaitinį skaitė Violeta Čepukova, psalmę Rimas Ankėnas, antrąjį – Kazys Vitkauskas. Po tikėjimo išpažinimo, visuotinėje maldoje, kurią perskaitė patarnautojas Linas, išsakyti maldavimai, troškimai ir prašymai, aktualūs šiai bendruomenei, parapijai ir pasaulio krikščionims. Darni ir pakili parapijiečių giesmė, sutartinė „Tėve mūsų“ malda jungė susirinkusius kaimo bendruomenės narius… Po Mišių padėkos žodį tarė bendruomenės pirmininkas Rimantas Stankūnas, padėkodamas klebonui ir susirinkusiems už atvykimą, kvietė visus gyventi ir darbuotis vieningai. Nepamiršta ir šio kaimo kryžiaus rūpestinga prižiūrėtoja Filomena Miklaševičienė, kuriai įteikta nuostabi orchidėja.
Visi „įsiamžino” bendroje nuotraukoje… Norintys sugužėjo į jaukius bendruomenės namus prie gausaus vaišių stalo pasidalinti kasdieniais rūpesčiais, viltimis ir svajonėmis, kur susirinkusius džiugino Rimo Ankėno vadovaujama kaimo kapela, skambėjo pakili muzika ir šokis… Trumpai pabendravęs klebonas išskubėjo į Švenčionis, o susirinkusieji dar ilgokai džiaugėsi tauriu bendravimu…
