• Jis vadinamas atsivertimo sakramentu, nes sakramentiniu būdu įvykdo Jėzaus raginimą atsiversti, atveria kelią pas Tėvą, nuo kurio buvo nutolta per nuodėmę.
• Jis vadinamas Atgailos sakramentu, nes nusidėjusiam krikščioniui nurodo asmeninį ir bažnytinį kelią atsiversti, gailėtis ir atsilyginti.
• Jis vadinamas išpažinties sakramentu, nes esminis jo elementas yra prisipažinimas – nuodėmių išpažinimas kunigui.
• Jis vadinamas atleidimo sakramentu, nes kunigo sakramentiniu nuodėmių atleidimų Dievas žmogui suteikia “ atleidimą ir ramybę“.
• Jis vadinamas sutaikinimo sakramentu, nes nusidėjėliui dovanoja sutaikinančią Dievo malonę. Bažnyčia per vyskupą ir jo kunigus Jėzaus Kristaus vardu atleidžia nuodėmes ir nustato atsilyginimo būdą, tai pat meldžiasi už nusidėjėlį ir draugia su juo atgailauja.

Per nuodėmę prarandama vienybė su Dievu; ją susigrąžinti žadina gailestingumo kupino ir žmonių išganymu besirūpinančio Dievo malonė.
Atgailos sakramentą sudaro trys penitento veiksmai ir kunigo išrišimas. Penitento veiksmai – tai gailestis, nuodėmių išpažinimas – atviras jų pasakymas kunigui ir pasiryžimas atsilyginti, bei daryti atgailos darbus.

Jei gailimasi iš meilės Dievui, gailestis vadinamas „tobulas“; jei dėl kitų motyvų – vadinamas netobulas. Asmeninė visų sunkiųjų nuodėmių išpažintis, o po jos išrišimas yra vienintelė įprastinė priemonė susitaikinti su Dievu ir su Bažnyčia.

Pagal Katalikų Bažnyčios Katekizmą