Dvasininkai

2014 – 2019 metai. Visų Šventųjų parapijos klebonas buvo dekanas Medardas Čeponis. 1984 m. baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Vilniaus šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčioje, vėliau šv. Mikalojaus bažnyčioje. Nuo 1989 metų rūpinosi naujos bažnyčios Vilniuje (Viršuliškėse) statybomis, iki 1999 metų buvo Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos klebonas. Vėliau dirbo šv. Mikalojaus parapijoje, 2004-2014 metais buvo šios parapijos klebonas. Nuo 2014 metų liepos darbavosi Visų šventųjų parapijoje.  Tęsė bažnyčios stogo renovacijos darbus. Klebono pastangomis įrengta koplyčia. Tobulino parapijos CARITAS veiklą, įrengė sunkiai besiverčiantiems parapijiečiams dušą ir galimybę išsiskalbti. Puoselėjo parapijos Vaikų dienos centro „Liepsnelė“ veiklą. Šiuo metu darbuojasi Druskininkų (Ratnyčios) šv. Baltramiejaus parapijoje.

2005 – 2014 metai. Visų Šventųjų bažnyčios klebonas buvo dekanas Vidas Smagurauskas. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Pabradėje, vėliau Jašiūnuose, Visagine. Tęsė pradėtus bažnyčios renovacijos darbus. Įkūrė labdaros organizacija CARITAS, kuri rūpinasi sunkiai besiverčiačiais parapijiečiais. Daug laiko skyrė bendravimui su jaunimu. Įrengė Vaikų dienos centrą. Šiuo metu darbuojasi Ignalinoje.

1997 – 2005 metais parapijos klebonu buvo kun. Vidmantas Rudokas. 1988 – 1993 m. mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Gegužės 30 d. Arkivyskupas A. J. Bačkis jam suteikė kunigystės šventinimus. Paskirtas į Šv. Mikalojaus bažnyčią Vilniuje. 1995 – 1997 m. vikaravo Nemenčinės parapijoje. Nuo 1997 m. Švenčionyse Klebonas V. Rudokas labai energingai ir sumaniai ėmėsi bažnyčios renovacijos. Per neilgą laiką šventovė gražiai atnaujinta ir iš išorės. Klebono pastangomis gerai gyvuoja senelių globos namai; sulaukiama parama iš Vokietijos Katalikų parapijos.

Klebono V. Rudoko pagalbininkas buvo kun. Henrikas Blaževič, kilęs iš Švenčionių parapijos. 1979 m. įšventintas į kunigus, darbavosi kaimyninėje Baltarusijoje, o nuo 2000 m. grįžo į gimtąją Švenčionių parapiją.

1993 — 1997 m. klebonas ir dekanas buvo kun. Marijonas Savickas, gimęs 1950 m. Lenaviškių k. Anykščių r. Baigęs Raguvos vidurinę mokyklą, ketino stoti į Kunigų seminarijų, bet tais laikais buvo būtina atlikti karinę tarnyba. Tik po to buvo priimtas i seminariją. 1977 m. vysk. L. Povilionis jam suteikė kunigystės Šventinimus. Trumpai vikaravo Švenčionyse, Naujojoje Vilnioje, Šv. Petro ir Povilo bažmyčioje Vilniuje. 1978 m. paskirtas Smalvų parapijos klebonu. Čia restauravo medinę paminklinę bažnyčią. Nuo 1983 m. klebonauja Mielagenuose, kur atliko ir tęsia didelius bažnyčios, klebonijos, senelių globos namų, kapinių ir kt. renovacijos darbus. Pasilikdamas Mielagenuose, tuo pačiu ėjo Švenčionių klebono ir dekano pareigas, pradėjęs didelį šios bažnyčios atnaujinimą.

1981 — 1993 m. parapijos klebonas ir dekanas buvo kun. Albertas Ulickas, kupinas šypsenos ir sąmojo. Gimęs 1919 m., įšventintas 1945 m. Į Švenčionis atsikėlė iš Dūkšto. Beveik sulaukęs savo kunigystės 50-mečio, išvyko klebonauti į Palušę; tai jau 12-oji iš eilės kunigo parapija.

1972 — 1981 m. kun. Kazimieras Valeikis pokario metais Švenčionyse jis buvo klebonas, o dekanas buvo Švenčionėlių klebonas kun. J. Baltugis. 1984 m. kun. K. Valeikis buvo Vilniaus arkivyskupijos kurijos notaras.

1967 — 1972 m. — Švenčionių parapijoje kunigavo kun. Jonas Kukta.

1962 — 1967 m. klebonas ir dekanas buvo kun. Vaclovas Aliulis. Gimė 1921 m. Krekštėnų k., Krokialaukio par., Alytaus aps. Įšventintas 1944 m. Kaune. Palūšėje parašė monografiją „Palūšės bažnyčia ir parapija“. „Jo asmenyje nuolat kaitaliojasi menininko ir mokslininko savybes“, – apibadino buvęs Strūnaičio klebonas kun. A. Merkys. Kun. V. Aliulis Švenčionių parapijos archyve paliko plačią bažnyčios ir parapijos istorijos apybraižą. Kaip Marijonų vienuolijos generalinis vikaras jis 5 metus darbavosi Romoje.

1961 — 1962 m. kun. Juozas Vaičiūnas gimęs Piliakalniuose ( Jonavos r.) Jis — žinomo poeto Petro Vaičiūno brolis. 1920 m. baigė Viniaus kunigų seminariją ir vikaravo Aušros Vartų koplyčioje. Karo metais užtarė terorizuojamus žydus. Visur rūpinosi bažnyčių įrangos ir aplinkos sutvarkymu. Rėmė lietuviškas organizacijas, kas nepatiko arkivyskupui, tad buvo kilnojamas vis į kitas parapijas. Į Švenčionis atvyko iš Druskininkų parapijos. Tai buvo senyvo amžiaus ir malonaus būdo klebonas. Mirė Švenčionyse būdamas 68 metų.

1950 – 1960 m. Švendionių klebonas buvo kun. Algirdas Kazimieras Gutauskas. Čia atvyko iš Trakų, o išvyko į Dūkštą. Po to darbavosi Vilniuje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Nuo 1965 m. – Aušros vartų bažnyčioje. 1969 m. prelatą A. K. Gutauską kapitula išrinko Vilniaus vyskupijos valdytoju kapitulos vikaro titulu. 1982 m. pirmininkavo Šv. Kazimiero 500 metų jubiliejui.

1949 – 1950 m. Švenčionių parapijoje kunigavo ir  kun. Vincentas Gergelis, kuris Seinų kunigų seminariją baigė apie 1900 m.

1945 – 1949 m. parapijos klebonas ir dekanas buvo Vladas Gimžauskas, gimęs 1911 m. sulenkėjusioje Ignalinos geležinkeliečių šeimoje. Įšventintas 1937 m. Dirbo Rodūinėje, vikaravo Švenčionyse, dvejus metus buvo Strūnaičio klebonas. Apie 1940-uosius tapo uolus lietuvybės apašalas. Konfratrai ji apibūdina: „Nepaprasto uolumo kunigas, pilnas visokiausių sumanymų“. Tokią veiklą jis tęsė ir Švenčionyse. Už jaunimo auklėjimą 1949 m. ištremtas į Sibirą. Grįžęs dirbo Naujosios Vilnios klebonu, čia mirė 1967 m.

1941 – 1945 m. kun. Petras Burba. 1937 – 1939 m. buvo Daugėliškio klebonas. Kai ta vietovė buvo priskirta prie Sovietų Baltarusijos, pasitraukė į Lietuvos pusę, klebonavo Gedžiūnėliuose (prie Dūkšto). Švenčionyse klebonavo hitlerinės okupacijos sąlygomis.

1939 – 1941 m. klebonas buvo kun. Petras Žarnauskas.

1937 — 1939 m. klebonas kun. Juozas Dubietis gimęs 1885 m. Vindeikių k., Skuodo r. Įšventintas 1909 m., kitais metais darbavosi klebonu Kauleliškėse ( Dieveniškių v. ), aptvarkė bažnyčią, klebonijos pastatus, sunormino lietuvių — lenkų tikinčiųjų poreikius. Švenčionių bažnyčiai jis nuliedino du didelius varpus, nes per Pirmąjį pasaulinį karąvvokiečiai varpus buvo konfiskavę. 1942 —1944 m. klebonavo Vilniuje.

1932 — 1937 m. dekanas ir klebonas buvo kun. Domininkas Gailiušis (1887 — 1953). Baigęs Vilniaus kunigų seminariją, nuo 1910 m. darbavosi Vilniaus vyskupijos bažnyčiose. Iš Švenčonių išvyko klebono pareigoms į Benekainis, iš kur po karo bolševikų buvo ištremtas į lagerius. Po tremties į parapiją negrižo.

1928 — 1932 m. klebonas ir dekanas kun. Petras Mankauskas. Lenkų kunigas yra parašęs kurijai išsamią parapijos apžvalgą. Joje geranoriškai, tolerantiškai apibūdina tautinius parapijiečių santykius, kartu skirdamas dėmesio lietuvių buičiai, papročiams, švietimui. Anksčiau yra klebonavęs Rimšėje.

1924 — 1928 m. parapijai ir dekanatui vadovavo kun. Nikodemas Vaišutis (1881 — 1951). Gimęs Mažeikiškės k., Želvos v., Ukmergės ap. Gimnaziją ir kunigų seminariją lankė Vilniuje, išventintas 1906 m. Dirbo vikaru ir klebonu daugelyje parapijų: 1915 — 1923 m. Daugėliškio klebonas, 1928 — 1937 m. — Kaltanėnų, po to neilgai — Adutiškio klebonas, 1938 — 1941 m. buvo Vilniuje be pareigų. Nuo 1941 m. pradžios iki mirties buvo klebonas Palūšėje, kur ir palaidotas. Kunigas visur buvo nuoširdus ir veiklus lietuvių švietėjas ir organizatorius. Švenčionyse be kita ko, sutvarkė bažnyčios aplinką, šventorių, jo tvorą uždengė cemento stogeliu. Reikalavo lietuvių kalbos teisių bažnyčioje.

1923 – 1924 m. kun. Jonas Romelis (1898 – 1970) trumpai buvo parapijos administratorius. Jo biografija mažai atskleista. Įšventintas 1919 m. Klebonavo Vidiškėse, Linkmenyse, Daugėliškyje, apie 10 metų – Paringyje, o 1934 m. perkeltas į Daliokus (Breslaujos r.). Lenkmečiu buvo tardytas, kalintas. Tai malonaus būdo, romantikas, poetas. Mirė Akmenynėje (Šalčininkų r.).

Sunkus Pirmojo pasaulinio karo laikmetis teko klebonui ir dekanui (1912 — 1923 m.) Justinui Petroniui. Kartu su Zigmu Žemaičiu (vėliau profesorius, gimnazijos direktorius) steigė ir globojo Švenčionių lietuvių gimnaziją, lietuvių našlaičių prieglaudą. Vadovavo „Ryto“ draugijai, rėrnė lietuviškas mokyklas. Jo rūpesčių 1914 m. pastatyta mėdiniai dviejų aukštų parapijos namai su sale, kuriuose pradžioje glaudėsi ir lietuvių gimnazija. Garbus kunigas iš Švenčionių iškeltas už tai, kad per progines pamaldas deramai neparninėjo tuometinių Lenkijos vadovų. Mirė 1927 m.

1908 – 1912 m. klebonas ir dekanas Jurgis Mačiulis minimas kaip labai pamaldus, asketiškas kunigas. 1894 – 1897 m. jis buvo Strūnaičio klebonas. Švenčionyse jam teko atlaikyti parapijiečių lietuvių ir lenkų nesutarimų aistras, lenkų skundus dėl savo palankumo lietuviams.

Klebonas ir dekanas garbės kanauninkas Jonas Burba, (1848 — 1915). Švenčionių gimnazijoje baigė 5 klases, o 1878 m. Vilniaus kunigų seminariją. Žymus parnokslininkas. Del savo paprastumo, tiesumo, ryžtingų lietuvybės aspiracijų kurijos buvo dažnai kilnojamas.

Kun. Placidas Šarkauskas, 1898 — 1903 m. organizavo knygnešystę, draudžiamų knygų gabenimą ir platinimą, bažnyčioje ir parapijiečių buityje diegė lietuvią kalbą. Jo vadovaudami švenčioniškiai baigė puikią darbo, kovos ir pasiaukojimo mokyklą. Jau apie 1894 metus kun. Šarkauskas suorganizavo lietuviškų draudžiamųjų raštų gabenimą iš Prūsų ir jų platinimą visoje apylinkeje. Jis sudare slaptą spaudos platinimo štabą.

1870 – 1872 m. Švenčionių parapijos dekanas buvo kun. Kaminskas.

1863 – 1864 m. rusiškoje gimnazijoje katalikų tikybą dėstė teologijos magistras kun. Kiprijonas Žebrauskas.

1862 – 1870 m. klebonas ir dekanas kun. Kazimieras Bojarlinskis. Jis parūpino leidimą apmūryti šventorių.

1830 — 1861m. Mikalojus Liudvikas Kazlauskas, klebonas ir dekanas. Gimęs apie 1797 m., Lietuvos bajoras, anketoje žyrnimas kaip lietuvis.

1829 —1830 m. Juozas Proncevičius.

1811 — 1829 m. Jonas Nedzvieckis. Brastos kanauninkas. 1825 — 1827 m. buvo Vilniaus kunigų seminarijis regentas

1801 – 1803 m. klebonas ordinų kavalierius, Livonijos kanauninkas Vaitiekus Odolinskis. Gimęs 1755 m. Prieš tai jis buvo Mielagėnų klebonas ir ten 1790 m. pašventino naują (dabartinę) bažnyčią. Švenčionyse jis atšventė savo 50 metų amžiaus ir 25 metų kunigystės sukaktis.

1776 – 1798 m. klebonas ir altaristas Antanas Gorskis. Gimęs apie 1741 m. 1770 m. paskirtas Švenčionių vikaru. Parapijoje pakrikštyta 101berniukas, 107 mergaites; sutuokta 44 poros; mirė 93 vyrai, 78 moterys.

1747 – 1775 m. klebonas ir altaristas Pranciškus Kononovičius. Bažnyčioje pamokslavo lietuvių ir lenkų kalbomis. Giedamos mišios irgi dviem kalbom.

1725 metai. Popiezius Benediktas XIV 1740 10 150 raŠtu Vilniaus vyskupo oficialui nurodė pavesti kanauninko vietą Pranciškui Gecevčiui bei paskirti ji Šiluvos ir Švenčionių klebonu.

1725 metais klebonas Giedraitis Kančiogine pastate filijinę bažnytėlę.

1724 metais klebonas ir altaristas Neištatas.

1679 metais klebonas Steponas Kochanskis.

1542 metais altaristas Motiejus.

1514 metais klebonas Lukas gavo valdovo Žygimanto Senojo konfirmacijos apie parapijos aprūpinimą aktą.

Prieš 1514 m. klebonavo Stanislovas.