Birželio 21d. (sekmadienį) gerokai prieš 14val. Mėžionių kaimo bendruomenės vadovės Mildos Gustienės-Vilniškės sukviesti, žmonės rinkosi prie pakelės kryžiaus, pastatyto „gūdaus“ sovietmečio metais.
Čia Miežionių choristai: Janina, Ona, Aldona, Milda, Mamertas ir Jonas ne tik traukė giesmes, bet kartu su gausiai susirinkusiais džiaugėsi senokai lauktu ir gaivinančiu lietumi…
Atvažiavęs klebonas Medardas pasveikino susirinkusius ir pakvietė burtis po laikinąja pastoge, kurią meistriškai surezgė ir meniškai papuošė kaimo žmonės. Šv. Mišios buvo aukojamos už šio kaimo gyvuosius ir jau iškeliavusius amžinybėm. Kaimo giesmininkų įžangos giesmė šildė ir dar labiau suartino susirinkusius. Mišių dalyviai klausėsi Dievo žodžio, kurį skaitė Rūta ir Teresė, o psalmę Silvija. Visuotinėje maldoje, kurią perskaitė patarnautojas Dominykas, išsakyti troškimai ir prašymai, kurie opūs ne tik šiai bendruomenei, bet ir pasaulio katalikams.Graži ir jautri giesmė apie kryžių, sutartinė „Tėve mūsų“ malda dar labiau sujungė susirinkusius…Po Šv. Mišių padėkos žodį tarė bendruomenės vadovė Milda Gustienė-Vilniškė, padėkodama klebonui ir susirinkusiems už atvykimą ir pakvietė visus į buvusios kaimo parduotuvės patalpas pasibuvimui kartu…
Klebonas paragino nukelti pavėsinę į šalį ir visus pakvietė „įsiamžinti” bendroje nuotraukoje; po to pamaldų dalyviai sugužėjo prie jaukaus, gausiais valgiais nukloto stalo, o klebonas išskubėjo į Milkuškas laidotuvėms…