Pranašo Amoso knyga (Am 7,12-15)
Amazjas tarė Amosui: „Regėtojau, eik sau, bėk į Judo kraštą, ten užsidirbk sau duoną ir ten pranašauk. Bet niekuomet nebepranašauk Bet-Elyje, nes tai yra karaliaus šventovė ir karalystės šventykla“.
Tuomet Amosas atsakė Amazjui: „Aš nebuvau nei pranašas, nei pranašo mokinys, bet esu kerdžius ir šilkmedžio vaisių brandintojas. VIEŠPATS paėmė mane, kai ganiau kaimenę, ir VIEŠPATS man įsakė: ‘Eik, pranašauk Izraeliui, mano tautai!’
Šv.ap. Pauliaus laiškas Efeziečiams (Ef 1,3-14)
Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui,
kuris palaimino mus Kristuje
visokeriopa dvasine palaima danguje,
mus išsirinkdamas jame
prieš pasaulio sukūrimą,
kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje.
Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu,
jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų
tapti jam įsūniais
savo malonės kilnumo šlovei.
Ja jis apipylė mus dėl Mylimojo,
kuriame turime atpirkimą jo krauju
ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa.
Jis dosniai apdovanojo mus savo malone
su įvairiopa išmintimi ir sumanumu,
paskelbdamas mums savo valios paslaptį,
kaip jis panorėjo iš anksto nutarti jame,
amžių pilnatvei atėjus,
visa, kas yra danguje ir žemėje,
iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje.
Jame esame tapę paveldėtojais,
iš anksto paskirti sutvarkymu to,
kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą,
kad būtume jo didybės šlovei
mes, kurie nuo seno turėjome viltį Mesijuje.
Kristuje ir jūs,
išgirdę tiesos žodį – išgelbėjimo Evangeliją –
ir įtikėję juo,
esate paženklinti pažadėtąja Šventąja Dvasia,
kuri yra mūsų paveldėjimo laidas,
kol bus atpirkta jo nuosavybė jo didybės šlovei.
Evangelija pagal Morkų (Mk 6,7-13)
Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms. Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų palaidinių. Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“. Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.
