Pirmasis skaitinys
Jūs būsite mano kunigiška karalystė ir šventa tauta
Skaitinys iš Išėjimo knygos.
Anomis dienomis Izraelio žmonės priėjo Sinajaus dykumą ir dykumoje apsistojo. Izraelis įsirengė stovyklą priešais kalną, ir Mozė užkopė pas Dievą. Viešpats pašaukė Mozę nuo kalno, tardamas: „Taip kalbėsi Jokūbo namams ir paskelbsi Izraelio vaikams: ‘Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus ant erelių sparnų ir pas save jus atsivedžiau.
O dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, jūs būsite mano nuosavybė, brangesnė man už visas kitas tautas. Iš tikrųjų man priklauso visa žemė, bet jūs būsite mano kunigiška karalystė ir šventa tauta’.“
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė
P. Mes – jo tauta ir jo kaimenės avys.
Linksmai tarnaukite Viešpačiui, *
artinkitės prie jo su džiaugsminga giesme. – P.
Atminkite: Viešpats yra Dievas. †
Jis mus sukūrė, mes jam priklausom; *
mes – jo tauta ir jo kaimenės avys. – P.
Nes geras mūsų Viešpats, amžina jo meilė, *
per kartų kartas – jo ištikimybė. – P.
Antrasis skaitinys
Mus sutaikino su Dievu jo Sūnaus mirtis,
juo labiau mus išgelbės jo gyvybė
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Mums dar tebesant silpniems, Kristus skirtu metu numirė už bedievius. Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį. O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
Tad dar tikriau dabar, kai esame nuteisinti jo krauju, būsime jo išgelbėti nuo rūsčios bausmės. Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikino su Dievu jo Sūnaus mirtis, tai juo labiau mus išgelbės jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti. Negana to, – dar galime didžiuotis Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mus sutaikino.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją
P. Aleliuja. – Prisiartino Dievo Karalystė;
atsiverskite ir tikėkite Evangelija! –
P. Aleliuja.
Evangelija
Jėzus pasišaukė dvylika mokinių ir išsiuntė juos
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu, matydamas minias, Jėzus gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens. Tuomet jis tarė mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“
Pasišaukęs dvylika mokinių, Jėzus suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visokias ligas bei negales.
Dvylikos apaštalų vardai: pirmasis Simonas, pavadintas Petru, ir jo brolis Andriejus; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas; Pilypas ir Baltramiejus; Tomas ir muitininkas Matas; Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Tadas; Simonas Kanaanietis ir Judas Iskarijotas, kuris ir išdavė jį.
Šituos dvylika Jėzus išsiuntė, duodamas jiems nurodymų: „Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus. Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis. Eikite ir skelbkite, jog prisiartino Dangaus Karalystė. Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“
Tai Viešpaties žodis.
