„Štai kryžiaus medis…“
Kristaus kančios, mirties ir palaidojimo diena.
Pamaldos pradedamos kunigo atėjimu ir suklupimu prie altoriaus. Skaitomas įžangos malda. Girdėsime pranašo Izaijo (Iz 52,13-53,12) ir laiško Žydams (Žyd 4,14-16; 5,7-9) ištraukas, Kristaus kančios istorija pagal Joną (Jn 18, 1-19.42).
Šią dieną ypatinga visuotinė malda: melsimės už Kristaus Bažnyčią, Popiežių, dvasinius laipsnius, katekumenus, krikščionių susivienijimą, nepažįstančius Kristaus, netikinčius į Dievą, valstybių vadovus, kenčiančius vargą.(šią dieną renkamos aukos Jeruzalės krikščionims). Ypatingas dėmesys skiriamas Kryžiaus išaukštinimui ir pagerbimui. Esame kviečiami išgyventi tuštumos, tylos ir tuo pačiu mūsų tarpusavio vienybės patirtį, kad lauktume Jo prisikėlimo, Jo sugrįžimo į mūsų gyvenimą, į mūsų tylą ir į mūsų Jam paruoštas širdis. Kryžiaus garbinimui kunigas atneš jį per bažnyčią iki altoriaus.
Komunijos dalinimo apeigoms vėl paruošiamas altorius. Švč. Sakramentas atvešamas ir padedamas ant altoriaus. Kalbėsime „Tėve mūsų“ maldą.
Pamaldos baigiamos malda už tikinčiuosius (Lietuvoje giesme “Verkite Dievo angelai šventieji“). Tikintieji tyliai išsiskirsto į namus.
