Iš pranašo Izaijo knygos (Iz 62,11-12)
Štai VIEŠPATS paskelbė iki pat žemės pakraščių:
„Sakykite Ziono dukrai:
‘Štai tavo Gelbėtojas ateina!’
Štai jo atlygis drauge su juo,
jo atpildas pirma jo.
Jie bus vadinami ‘Šventąja tauta’ –
VIEŠPATIES atpirktaisiais,
o tu vadinsies ‘Lankoma’ –
‘Neužmirštasis miestas’“.
Iš laiško Titui (Tit 3,4-7)
Kai pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms, jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu, tik ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo. Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, kad, nuteisinti jo malone, taptume viltimi amžinojo gyvenimo paveldėtojais.
Evangelija pagal Joną (Jn 1,1-5. 9-14)
Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą,ir Žodis buvo Dievas.
Jis pradžioje buvo pas Dievą.
Visa per jį atsirado,ir be jo neatsirado nieko,
kas tik yra atsiradę.
Jame buvo gyvybė,ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.
Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų,
ir ji atėjo į šį pasaulį.
Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs,
bet pasaulis jo nepažino.
Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais –
tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo
ir ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų,
bet iš Dievo užgimę.
Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų;
mes regėjome jo šlovę –
šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.