Senoliai pasakoja, kad prieš šimtą metų, Misiūnų kaimo vidurį, stovėjo kryžius, kuris nuo vėjo ir lietaus, nuo sausrų ir pūgų „paseno“, pasislėpė tarp alyvų, pradėjo svyruoti, kolei 2013 metais nugriuvo. Labai skaudu matyti nuo laiko tėkmės pasvirusius ar griūvančius kryžius – tai tartum nykstančio kaimo ženklas.
Ilgai galvojau, ar palaikys kas nors mane: pastatyti šiame kaime naują kryžių. Buvę šio kaimo gyventojai: aš, Marytė Aučynaitė-Nalivaikienė ir kunigas Algis Vaickūnas, 2012 metais ėmėmės šios iniciatyvos ir ta idėja pavirto tikrove. Numatėm vietą kryžiaus pastatymui. Kryžių sukūrė ir pagamino Arvydas Cicėnas. 2012 metų rugsėjo 15 d. buvo sukviesti esami ir buvę kaimo gyventojai, kaimynai iš kitų kaimų ir apylinkių dalyvauti kryžiaus šventinimo iškilmėse.
Kaip sakoma: „Kas gali sustabdyti paukštę skrydžiui? Kas įstengs užgniaužti tiesos ir meilės žodžius gimtinei, surinktus iš vaikystės rasotų pievų, sudėliotus iš margaspalvių žiedų, atgulusių slapčiausioje širdies kertelėje“.
2012metų rugsėjo 15d. 11val. Švenčionių Visų šventųjų bažnyčioje buvo aukotos šventos Mišios už Misiūnų kaimo gyventojus: gyvuosius ir mirusius. Mišias aukojo kunigai: dekanas Vidas Smagurauskas, Algis Vaickūnas ir Steponas Tunaitis.
Po Mišių visi atvyko prie Misiūnų kaimo kryžiaus – susirinko gana didelis būrys dalyvių. Pradžioje Marytė Nalivaikienė supažindino su kaimo istorija, papročiais, po to, 13val. kunigas Algis Vaickūnas kartu su kunigu Steponu Tunaičiu visus dalyvius pakvietė bendrai maldai ir pašventino naująjį kryžių. Giesmininkės Teresė Matukienė, Alma Urbanavičienė ir Marytė Nalivaikienė sugiedojo giesmęs: Kryžiau šventas…Kur augai tu, šventasis kryžiaus medi? ir kitas giesmes.
Kunigas Algis Vaickūnas labai įdomiai pakalbėjo apie kryžiaus išaukštinimą ir ką kryžius reiškia žmogaus gyvenime.
Prie kryžiaus taip pat kalbėjo svečiai: Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rastenienė. Ji, mero ir savo vardu, padėkojo visiems organizatoriams ir dalyviams už tokį puikų kryžių, kuris suteikė Misiūnų kaimui atgimimą ir palinkėjo puoselėti tas tradicijas, kurios buvo šiame kaime.
Kalbėjo ir tarybos narys Vytautas Rastenis, kiti svečiai.
Kryžius lietuviams krikščionims itin svarbus. Lietuva ne veltui vadinama Kryžių šalimi. Šventasis kryžius yra kiekvieno mūsų gėrio pradžia, reikia mūsų garbingo ir atsakingo elgesio, per jį buvome išgelbėti iš senojo monopolio.
Tepadeda Dievas statyti Lietuvos ir kiekvieno mūsų asmeninį gyvenimą ant pamatų, kuriuose iškalta Dešimt Dievo įsakymų, laikytis teisingumo ir gerbti kiekvieną žmogų.
Kadangi pradėjo smarkiai lyti, šventinis renginys prie kryžiaus nutrūko, visi buvo pakviesti į popietę „Pasidžiaukime kartu“ ir prie vaišių stalo.
Šventės dalyviai – ir kaimo gyventojai, ir svečiai, linksminosi, dalinosi prisiminimais iš vaikystės dienų ir savų darbų kasdienybės.
Skambėjo lietuvių liaudies dainos. Turbūt nebeliko nė vieno šventės dalyvio, kad išeitų nepasakęs nė vieno žodžio.
Tenegęsta širdyse gerumo liepsnelės. Tegul žmogus apglėbia savo meile visą pasaulį.
Ir lai visa tai vadinasi Laimė.
Popietė „Pasidžiaukime kartu“ buvo užbaigta giesme „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“.
Marytė Aučynaitė-Nalivaikienė
