Trečiadienį, prieš pirmąjį gavėnios sekmadienį, tikintieji, priimdami pabarstymą pelenais, įžengia į laikotarpį, skirtą jų sielų nuskaistinimui. Šis atgailos ženklas, kilęs iš biblinės tradicijos, Bažnyčios išlaikytas iki mūsų dienų, išreiškia žmogaus kaip nusidėjėlio būseną, – žmogus siekia išoriškai išpažinti savo kaltę Viešpačiui ir kartu išreiškia savo vidinį atsivertimą, vedamas vilties, kad Viešpats bus gailestingas. Šis ženklas žymi atsivertimo kelio, nuvesiančio į Atgailos sakramento šventimą dienomis prieš Velykas, pradžią.
- Pelenus palaiminti ir barstyti jais galima tiek per Mišias, tiek ne Mišių metu. Pastaruoju atveju šios apeigos pradedamos Žodžio liturgija ir užbaigiamos tikinčiųjų malda.
- Pelenų trečiadienis yra visai Bažnyčiai privaloma atgailos diena, kurios metu laikomasi abstinencijos ir pasninko.
- Pirmasis gavėnios sekmadienis ženklina metinio gavėnios kelio pradžią. Šio sekmadienio Mišiose turėtų būti tam tikrų išskirtinių elementų, pabrėžiančių momento svarbą, pavyzdžiui, įžangos procesija su šventųjų litanijomis.
- Evangelijų ištraukos apie samarietę, aklą nuo gimimo žmogų ir Lozoriaus prikėlimą, skirtos A liturginių metų ciklo III, IV ir V gavėnios sekmadieniui, gali būti skaitomos ir B bei C ciklo metais, atsižvelgiant į jų didžiulę svarbą krikščioniškajai iniciacijai, ypač ten, kur yra katechumenų.
- IV gavėnios sekmadienį vadinamą „Laetare”, taip pat iškilmių bei švenčių dienomis leidžiama groti vargonais bei muzikos instrumentais, taip pat galima papuošti gėlėmis altorių. Tą patį sekmadienį galima dėvėti rožinės spalvos liturginius drabužius.
- Galima laikytis papročio, pagal kurį nuo V gavėnios sekmadienio šydu uždengiami kryžiai ir šventųjų paveikslai, jei taip nutaria vyskupų konferencija. Kryžiai paliekami uždengti iki Viešpaties kančios minėjimo Didįjį penktadienį pabaigos, o paveikslai – iki Velykų vigilijos pradžios.
