Popiežiaus Pijaus XII 1951 m. ir 1955 m. peržiūrėta bei nustatyta Velykų iškilmių ir Didžiosios savaitės šventimo tvarka buvo su džiaugsmu priimta visų Romos apeigų Bažnyčių. Vatikano II Susirinkimas, ypač jo Konstitucija apie Šventąją liturgiją, iš naujo atkreipė dėmesį į Velykų Kristaus slėpinį ir priminė, kad iš šio slėpinio kyla visa sakramentų ir sakramentalijų galia.
Panašiai kaip savaitę pradeda ir vainikuoja sekmadienio šventimas, visuomet turintis velykinį pobūdį, taip Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo velykinis Tridienis iškyla kaip visų liturginių metų viršūnė; jam pasirengiama gavėnios laikotarpiu, po to džiaugiamasi penkiasdešimt dienų.
Daugelyje krikščioniškojo pasaulio regionų tikintieji su savo ganytojais teikia didžiulę reikšmę šiam šventimui ir švenčia, turėdami daug dvasinės naudos. Tačiau kai kur, priešingai, iš pradžių atkurtąją Velykų vigiliją lydėjęs entuziastingas maldingumas laikui bėgant atšalo. Kai kuriuose regionuose nesuvokiama pačios Vigilijos samprata ir dėl to ji švenčiama kaip paprastos vakaro Mišios: taip pat ir tuo pačiu laiku kaip šeštadienio vakare iš anksto švenčiamos sekmadienio Mišios.
Kai kur Tridieniui švęsti paskiriamas netinkamas laikas. Neretai tam tikrų maldingų praktikų laikas būna pasirinktas patogesnis, ir tikintieji jose dalyvauja mieliau negu liturginėse apeigose.
Be abejo, viena pagrindinių tokios padėties priežasčių yra iki šiol nepakankamas kunigų ir tikinčiųjų ugdymas, iškeliant Velykų slėpinį kaip liturginių metų ir krikščioniškojo gyvenimo centrą.
Atostogų laikotarpis, kuris mūsų dienomis daug kur sutampa su Didžiąja savaite, ir šiuolaikinės visuomenės pasaulėjauta taip pat sudaro sunkumų tikintiesiems įsitraukti į patį šventimą.
Dieviškojo kulto kongregacija, atsižvelgdama į minėtus dalykus ir visa apsvarsčiusi, nusprendė, jog dera priminti tam tikrus doktrininius ir pastoracinius momentus, taip pat kai kurias anksčiau paskelbtas normas dėl Didžiosios savaitės. Visa tai, kas liturginėse knygose nustatyta dėl gavėnios, Didžiosios savaitės, Velykų tridienio ar Velykų laikotarpio, lieka galioti, nebent šiame dokumente būtų nurodyta kitaip.
Šiuo dokumentu siekiama, kad didieji Atpirkimo slėpiniai būtų kuo geriau švenčiami ir kad visi tikintieji galėtų kuo vaisingiau juose dalyvauti.
Gavėnios laikotarpis
„Kasmetinis gavėnios laikotarpis yra tinkamas laikas, vedantis į šventąją Velykų viršūnę.
Gavėnios laikotarpis pasižymi dvejopu pobūdžiu ir skirtas parengti tiek katechumenus, tiek tikinčiuosius švęsti Velykų slėpinį. Katechumenai išrinkimo apeigomis, ištyrimu ir katecheze parengiami švęsti įkrikščioninimo sakramentus; tikintieji, dėmesingai klausydami Dievo žodžio ir atsidėdami maldai, atgaila rengiasi atnaujinti krikšto pažadus”.
