Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios Didysis choras ir aktyvas choro vadovės Jolitos Budrytės-Abromavičienės iniciatyva vieną gražiausių Žolinių šventę, švenčiamą rugpjūčio 15 d., šventė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikoje, kuri kiekvienais metais maldai suburia daugybę piligrimų iš visos Lietuvos kampelių.
Sausakimšoje bazilikoje meldėsi kartu su kitais maldininkai, klausėsi Vilniaus arkivyskupo metropolito pamokslo, dalyvavo procesijoje aplink šventovę.
Po pamaldų Krekenavos bazilikoje važiavome į Paberžę, kad čia pajustume iškilaus Lietuvos dvasininko Tėvo Stanislovo, kurio gimimo 100-ąsias metines šiemet minime, dvasios artumą. Aplankėme Paberžę ir Dotnuvą, kur Tėvą Stanislovą pažinoję žmonės saugo Jo atminimą. Tai sužadino dar didesnį norą domėtis šia ypatinga asmenybe ir skatina geriau pažinti jo gyvenimo filosofiją.
Tėvas Stanislovas dalindavo savo gyvenimo patirtį, visus skatindamas būti gerais. „Visi mes norime būti laimingi. O kaip tapti laimingu? Reikia mokėti džiaugtis viskuo, ką gražaus matai aplinkui. Džiaugsmo galima rasti visur, tik reikia ieškoti: užbaigei darbą – džiaugsmas, padėjai žmogui – džiaugsmas“, – tai žodžiai iš Tėvo Stanislovo pamokslo. Čia tinka ir žodžiai: „Būti taikoje su visais, net su pačiais artimiausiais, yra nelengvas, sukniai pasiekiamas tikslas“. „Kiek galima ir kiek nuo Jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (Rom 12, 18)
Mes visi, dalyvavę sakralinėje išvykoje, esame dėkingi Švenčionių Visų Šventųjų parapijos klebonui Medardui Čeponiui ir choro vadovei Jolitai Budrytei-Abromavičienei už puikiai surengtą nuostabią kelionę, galimybę stabtelėti nūdienoje nuolat skubančio žmogaus kelyje, atsigręžti į dvasingumą, meilę ir gėrį skleidžiančias asmenybes, rodančias kelią į tikrąsias gyvenimo vertybes.
„Tikėjimas, meilė ir viltis – tai trys gyvenimo ramsčiai, į kuriuos atsirėmęs niekada nepražūsi“, – sakydavo Tėvas Stanislovas. Šiuose šviesios asmenybės žodžiuose – tikslas, kurio turime siekti mes visi.
Švenčionių piligrimai
