Pirmosios dvi lapkričio dienos – visų šventųjų šventė ir maldų diena už mirusius ir jų paminėjimas – mus kviečia akimirkai stabtelti ir pamąstyti apie tai, kas esame ir kas būsime. Žvelgdami į artimųjų kapus jaučiame, kad šis gyvenimas iš tikro yra ilgesnė arba trumpesnė akimirka, dovanota Dievo ir besitęsianti anapus šio gyvenimo. Krikščioniška viltis, su kuria pasitinkame mirtį, padaro ją savotišku pasirinkimu už gyvenimą, už šviesą už laimę.
Jau nuo pirmųjų krikščionybės amžių šventųjų mirties diena buvo švenčiama iškilmingai ir vadinama „gimimo diena“ (lot. dies natalis). Jei būdami gyvi mes pasirenkame gyvenimą, vedantį į šventumą, tada mirdami mes pereiname iš gyvenimo į Gyvenimą, gimstame Dievo šviesoje amžinai laimei Tėvo namuose.
Visiems linkiu tikėjimo šviesoje sutikti Visų šventųjų šventę ir su šviesa žvelgti į iškeliavusius amžinybėn.
Klebonas Medardas Čeponis
