Sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje aukodamas liturginius metus užbaigiančios Kristaus – Visatos Valdovo iškilmės Mišias, popiežius Pranciškus paskelbė šešis naujus šventuosius.
Artumas ir jautrumas; tai gyvenimo taisyklė mums ir pagal tai būsime teisiami. Tai primena Kristaus Karaliaus, Visatos valdovo, iškilmės Evangelija, tai rodo šešių naujų šventųjų gyvenimo pavyzdys. Kiekvienas iš jų ieškojo gražiosios meilės ir ją atrado savo labai tvirtame asmeniniame santykyje su Dievu, be atvangos nuolankiai tarnaudami artimui, ypač paskutiniesiems, nepasiturintiems, ligoniams, mažamečiams, senukams, maldininkams.
Vysk. Jonas Antanas Farina (1803-1888), Vičenzos ir Treviso ganytojas, dar gyvas vadintas „Meilės darbų žmogumi“ ir „Vargšų vyskupu“, įsteigė Daratiečių mokytojų vienuoliją kurčnebylių, aklų ir neturtingų šeimų mergaičių ugdymui, ligonių ir senelių globai, Vatikano I Susirinkimo dalyvis, parėmęs popiežiaus neklaidingumo dogmą ir ją pasirašęs. Palaimintuoju jį paskelbė pop. Jonas Paulius II 2001 m.
Kun. Šventosios Šeimos Kuriakose Elijas Chavara (1805-1871), sirų malabarų bendruomenės Indijoje apaštalas: įsteigė dvi karmelitų šeimos vienuolijas, vieną vyrų, kitą moterų, ir pastarajai vadovavo iki mirties. Gausių raštų viršūne laikomas „Mylinčiojo Tėvo Testamentas“ jam pelnė Šeimų globėjo vardą. Palaimintuoju jį paskelbė pop. Jonas Paulius II 1986 m.
T. Liudvikas iš Kazorijos (Arcangelo Palmentieri, 1814-1885) pasirinkęs pranciškonišką neturtą, ėmėsi slaugyti sergančius mažuosius brolius, paskui gelbėti ir įkrikščioninti vergais paverstus mažamečius afrikiečius, pagal formulę „Afrikos atsivertimas per afrikiečius“, Italijoje kūrė karitatyvinius ir kultūrinius centrus apleistiesiems, seneliams, sergantiems vaikams, kurčnebyliams, akliesiems. Palaimintuoju paskelbtas pop. Jono Pauliaus II 1993 m.
Mažiausiųjų br. Mikalojus iš Longobardžio (Jonas Krikštytojas Klemensas Saggio, 1650-1709), šv. Pranciškaus Pauliečio kongregacijos bendruomenėse dirbo pačius kukliausius darbus: zakristijono, sodininko, sandėlininko, virėjo, kepėjo, durininko, tačiau apylinkių šeimų vaikams buvo nepamainomas katechetas, itin dėmesingas vargšams ir ligoniams, kuriuose matė esantį „pasislėpusį“ Jėzų, jų poreikiams. Palaimintuoju jį paskelbė pop. Pijus VI, 1786 m.
S. Švenčiausiosios Širdies Eufrazija Eluvathingal (Rose Eluvathingal 1877-1952) iš Indijos sirų malabarų aristokratų šeimos, būdama devynerių pasiaukojo skaistybei, dvidešimties rinkosi vienuolinį gyvenimą, tapo basąja karmelite šv. Kuriakose Elijo Chavara ir kun. L. Beccaro įsteigtame vienuolyne. Pamaldi mistikė išsamiai aprašė savo šventumo kelią. Vienuolės ją vadino „Judančiu Tabernakuliu“, o pasauliečiai „Pamaldžiąja Motina“. Palaimintąja paskelbta pop. Benedikto XVI, 2006 m.
Amato Ronconi (1226-1292), tryliktojo amžiaus piligrimas, piligrimų ir vargšų globėjas. Sužavėtas Pranciškaus Asyžiečio neturto dvasia įstojo į trečiąjį pasauliečių ordiną, pasišventė atgailos ir gražiosios meilės gyvenimui, su seserimi Klara savo kuklų būstą prie piligrimų kelio į Romą pavertė maldininkų prieglauda. Dažnai pats leisdavosi į piligrimines keliones į Romą ir net keturis kartus į Santjago de Kompostela. Palaimintuoju jį paskelbė pop. Pijus VI, 1776 m.
Šis tekstas paimtas iš Vatikano radijo puslapio.
