Sausio 25d. (sekmadienį) Švenčionių Visų šventųjų bažnyčioje palaimintojo Jurgio MATULAIČIO relikvijų (karsto,kuriame buvo palaidotas, gabalėlis) pagerbimas.
Kviečiame prisiminti iškiliąją tautos ir Vilniaus vyskupijos asmenybę.
2012 m. sukako 25 metai nuo arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju. Lietuvos vyskupų konferencija tuos metus paskelbė Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais.
2012 metais taip pat sukako 625 metai nuo Lietuvos Krikšto. Arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija vyko, Lietuvai švenčiant Krikšto 600 metų jubiliejų. Šios sukaktys skatina ir kviečia dėkoti Dievui už Krikšto malonę ir krikščioniškai gyventi.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio šūkis: BLOGĮ NUGALĖTI GĖRIU.
Ši mintis įrašyta pal. Jurgio Matulaičio herbe „Vince malum in bono“ (plg. Rom 12, 21).
Galime iš naujo įsiklausyti į šv. popiežaus Jono Pauliaus II kvietimą, nuskambėjusį Lietuvos 600 m. Krikšto jubiliejaus ir arkivysk. Jurgio Matulaičio beatifikacijos šv. Mišių homilijoje: „Brangūs broliai ir sesės lietuviai! Šiandien Bažnyčia kreipiasi į jus Kristaus žodžiais iš Evangelijos: ,Priimkite pranašą kaip pranašą, priimkite teisųjį kaip teisųjį’ (Mt 10, 41). Toks yra šios beatifikacijos šūkis Krikšto jubiliejui. Šventuosius reikia priimti širdimi ir tikėjimu, kad jie rodytų mums kelią – kelią, prasidedantį pasinėrimu Kristuje per Krikštą“.
Širdimi priimdami pal. Jurgį Matulaitį ir jo pavyzdžiu sekdami, galime tobuliau gyventi savo Krikštu. Per Krikštą tampame Dievo vaikais ir Bažnyčios bendruomenės nariais. Juo esame įgalinami ir kviečiami gyventi tikėjimu, viltimi ir meile. Šios dieviškosios dorybės yra tas gėris, kuriuo nugalime blogį ir kurių sklaidą tegul skatina visos Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų iniciatyvos ir renginiai.
Tikėjimas – tai dieviškoji dorybė, padedanti pasitikėti Dievu ir Jo žodžiu, kurio dievobaimingai klauso ir kurį ištikimai aiškina Bažnyčios Mokymas, stengdamasis jame rasti pagrindinių mūsų meto klausimų sprendimą.
„Kur mūsų kiekvieno jėgų versmė? Kristuje, be abejo, ir Kristaus Bažnyčios dvasioje: tame tiksle, kurį mums nurodo Bažnyčia, tose taisyklėse, kurias paduoda, tuose sakramentuose, kuriuos mums teikia. Štai kur mūs gyvybės versmės“. (Pal. J. Matulaičio Užrašai, 1913 01 06)
Viltis – tai dieviškoji dorybė, kurios padedami kaip savo laimės trokštame Dangaus karalystės ir amžinojo gyvenimo, pasitikėdami Kristaus pažadais ir remdamiesi ne savo jėgomis, bet Šventosios Dvasios malonės pagalba. Esame pašaukti daug didesniems dalykams, negu kasdien matome ir galime pasiekti žemiškajame gyvenime. Esame pašaukti į šventumą, į kurį einame Dievo ir artimo meilės keliu.
„Aš už visas malones, kurias man suteikei, dėkoju. Koks Tu, Viešpatie, dosnus. Kaip gausiai dalini savo malones mums, nevertiems sutvėrimams.Dieve mano, Dieve. Kaip saldu Tau tarnauti. Kas bus Tavo danguje, jei čia, ant žemės tokiomis saldybėmis žmogaus sielą pripildai, kuomet šventais šiurpuliais per kūną pereini, tarsi į trečią dangų pagavęs nuneši“. (Pal. J. Matulaičio Užrašai, 1913 04 05)
Meilė – tai dieviškoji dorybė, kurios padedami mes mylime Dievą labiau už viską, o savo artimą – kaip save pačius. Konkrečiais darbais besireiškianti meilė Dievui ir žmonėms yra gyvo tikėjimo vaisius.
„Kada Dievo meilė į mūsų širdį įžengusi ją praplečia, tada joje taip erdva pasidaro, kad visi žmonės, be jokių skirtumų ar tai luomų, ar tautos į ją sutelpa“. (Pal. J. Matulaičio Užrašai, 1910 1117)
Laikantis Palaimintojo raginimo „Rikiuokitės ir pasišvęskite„, atpažinti svarbiausias šiandienos Bažnyčios aktualijas ir ieškoti jų sprendimų, sekti Šventojo Tėvo paraginimus ir juos kūrybingai pritaikyti.
Įvairių iššūkių akivaizdoje laikytis gėrio, ypač rūpinantis pagarba žmogaus kaip Dievo paveikslo orumui, siekiant socialinio teisingumo, palaikant šeimų ištikimybę, tvirtumą, atvirumą gyvybės dovanai.
Labiau atskleisti Bažnyčios pastangas dėl žmonių, ypač labiausiai apleistų, dvasinės ir socialinės gerovės.
Stiprinti pasauliečių ir dvasininkų bendradarbiavimą.
