Penktadienį, 2016-02-19, dviem autobusais išvažiavome į Vilnių.
Atvykę į Vilnių, lydimi kunigo Marijano Apriško, aplankėme Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos iniciatyva bei geradarių lėšomis įkurtą Hospicijumą, pavadintą Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos vardu. Kun. Mykolas Sopočka, buvo sesers Faustinos, kurią 2000 metais Popiežiaus Jonas Paulius II-asis paskelbė šventąja, dvasios tėvu. Tarp Hospicijumo ir namų drąsiai galime dėti lygybės ženklą, nes šiuose seserų globojamuosiuose namuose, vyrauja meilė, gėris ir viltis. Čia, sunkios būkles pacientai apgaubiami dvasininkų, gydytojų, psichologų ir slaugių nuoširdžiu rūpestingumu, jiems teikiant dvasinę ir medicininę pagalbą. Sesuo Aušra, kuri save įvardijo kaip hospicijumo „Geroji fėja“, yra slaugos namų projektų koordinatorė. Ji mums išsamiai ir įdomiai pristatė hospicijumo specifiką bei pobūdį. Paaiškino, kad visokeriopa pagalba čia teikiama, ne tik ligoniams bet ir jų artimiesiems, nes su sunkia artimojo negalia psichologiškai yra sunku susitaikyti. Stebėtina, kad šių namų darbuotojai bei savanoriai gailestingumo darbus dvasiai ir kūnui teikia neatlygintiniai.
Taip pat aplankėme Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos vienuolyną, kur buvome supažindinti šventosios sesers Faustinos Kovalskos gyvenimu ir su Gailestingojo Jėzaus paveikslo tapybos istorija. Garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą, pagal šv. sesers Faustinos vizijas, 1934 m. nutapė Vilniaus dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Visi pasimeldėme vienuolyno koplyčioje, kurioje mūsų parapijoje įkurtos Dieviškojo gailestingumo grupės nariai pažadėjo Gailestingojo Jėzaus seserims visą kovo mėnesį melstis prašydami Gailestingojo Jėzaus palaiminimo ir užtarimo šiomis intencijomis: už seseris, už hospicijumo darbuotojus ir savanorius, už ligonius ir jų artimuosius.
Vėliau skubėjome į Bažnytinio paveldo muziejų, kur buvome išsamiai supažindinti su bažnytine atributika, sužinojome daug įdomių dalykų apie Vilniaus Arkikatedros lobyną. Buvo įdomu išgirsti, kad ankščiau kunigų arnotai, buvo puošiami rankų darbo gamybos sidabriniais bei auksiniais siūlais. Muziejuje, turėjome galimybę savarankiškai pasidaryti kryželius – tai visiems buvo smagi patirtis ir liko gražus prisiminimas. Vaikai, drauge su tėveliais, su dideliu džiaugsmu, vieni kitiems padėdami ir įvairiai juos papuošdami gaminosi kryželius. Po gražių ir prasmingų akimirkų muziejuje, skubėjome į Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovę prie stebuklingojo Jėzaus paveikslo 17val. švęsti Eucharistijos. Eucharistijos pradžioje kun. Marijan Apriško paragino visus melstis už Švenčionių parapijos jaunimą, vaikus, šeimas ir ligonius. O parapijos vaikų choras „Bella voce“, (vadovė Irena Kerulienė), gražiomis giesmėmis šlovino Gailestingąjį Viešpatį. Eucharistijos šventime dalyvavo nemažas būrys parapijos senjorų ir kitų maldininkų iš Vilniaus. Tai buvo iš tiesų prasminga ir įsimintina piligriminė išvyka.