Šį sekmadienį degs visos keturios Advento žvakės – mūsų atgimusios vilties, atnaujinto pasitikėjimo ženklas. Kaip šie žiburiai vienas po kito plėtė mūsų tarpe šviesos ratą, taip ir mes patys esame pašaukti gerumo spinduliais persmelkti pykčio, neapykantos, susvetimėjimo tamsybes. Tik tada pasaulis pažins ir priims Kristų, kai mes kiekvienas tapsime „šviesos vaikais“ ir savo gyvenimu liudysime Dievo gailestingumą ir meilę.
(uždegus ketvirtąją žvakę)
Šventasis Tėve. Tavo viengimis Sūnus Jėzus prisiėmė mūsų trapią žmoniškąją prigimtį, kad mes per jo dievystę galėtume būti panašūs į Tave. Tapdamas visų tarnu ir mylėdamas mus iki galo, iki kryžiaus mirties, Jėzus įkūnijo Senosios Sandoros pranašų viltį, kad lauktasis Gelbėtojas išgydys žmoniją savo žaizdomis. Kai tu išaukštinai Jėzų savo dešinėje, mes pamatėme, Viešpatie, kad ne maldų ir aukų gausybė teikia tau šlovę, bet sugraudinta ir nužeminta širdis. Per savo Sūnų, atiduotą į žmonių rankas, tu apreiškei meilę, kuri gali išgelbėti pasaulį ir mus visus priartinti prie tavęs, Tėve. Laukdami tavo Sūnaus garbingo atėjimo, mes dėkojame tau už malonę būti tavo vaikais. Palaimink mūsų pasiryžimą nešti pasauliui Jėzaus Kristaus Gerąją Naujieną ir liudyti tavo prisiartinusią Karalystę. Amen.
