Uždegdami antrąją Advento žvakę, mes prisimename savo tikėjimo protėvių giesmę:“ Viešpatie, tavasis žodis yra mano žingsniams žibintas, šviesa mano takui“ (Ps 119). Amžinasis Dievas ir šiandien nepaliauja kalbėjęs mums ir laukęs mūsų atsako. Mes meldžiame sau atvirumo bei drąsos priimti Dievo žodį ir pagal jį gyventi. Mes pasitikime Viešpaties pažadu nuskaidrinti gaubiančias žemę sutemas ir atnaujinti žmonijos veidą.
(uždegus antrąją žvakę)
Dangaus Tėve. Sukūręs pasaulį ir žmonių giminę, tu per visus amžius ieškojai kelių į žmogaus širdį. Iš kartos į kartą tu kalbinai išrinktąją Izraelio tautą savo nuostabiais darbais ir savo įkvėptųjų pranašų žodžiais. O kada prisiartino malonės metas, tu prabilai per savo mylimąjį Sūnų, gimusį iš moters ir visa kuo, išskyrus nuodėmę, panašų į mus. Tai buvo tavo svarbiausias Žodis, Tėve, nes per jį pamatėme, koks esi mums ištikimas ir geras. Visi šventieji Raštai išsipildė jame, o tūkstantmečiai žmonijos lūkesčiai ir viltys tapo didinga tikrove, kai savo krauju nuplovęs mūsų kaltes jis dosniai išliejo mums savosios Dvasios. Mes laukiame tos dienos, kad galėsime išvysti tave, Dieve, veidas į veidą ir amžinai džiaugtis tavo šviesybėje. Amen.
