Gruodžio mėn 19d. į Milkuškų kaimo bendruomenės namus, gerokai prieš 12val., bendruomenės pirmininko Antano Petkūno pakviesti, rinkosi visi, norintys pabūti kartu, pasidalinti šviesiais prisiminimais apie prabėgusias jaunystėje Advento dienas, pasidžiaugti gyvenimu, perduoti tai dabarties jaunimui, kurio šioje bendruomenėje dar yra. Bendruomenės salėje jau būriavosi žmonės, nekantriai laukdami klebono Medardo, kad galėtų pasiruošti pamaldoms. Pradžioje skambėjo įžangos giesmė, kurią sutartinai giedojo šio kaimo senbuvės: Juzefa, Jadvyga, Albina ir Bronislava. Šv. Mišių pradžioje, klebonas visus pakvietė sutartinei maldai. Skaitinį skaitė viešnia iš Mėžionių kaimo Milda Gustienė Vilniškė. Po šv. Mišių šio kaimo senbuvės pagiedojo gražią ir prasmingą seną giesmę. Padėkojęs klebonui, bendruomenės pirmininkas Antanas Petkūnas visus susirinkusius pakvietė prie bendro stalo, pasiklausyti įvairių pasakojimų apie Adventą, jo prasmę ir pasiruošimą Kalėdoms…
Taigi Adventas…
Susirinkusiems žodį tarė ir Advento vainiko ketvirtąją žvakė įžiebė klebonas Medardas: Sekmadienį degs visos keturios Advento žvakės – mūsų atgimusios vilties, atnaujinto pasitikėjimo ženklas. Kaip šie žiburiai vienas po kito plėtė mūsų tarpe šviesos ratą, taip ir mes patys esame pašaukti gerumo spinduliais persmelkti pykčio, neapykantos, susvetimėjimo tamsybes. Tik tada pasaulis pažins ir priims Kristų, kai mes kiekvienas tapsime „šviesos vaikais“ ir savo gyvenimu liudysime Dievo gailestingumą ir meilę. Šventasis Tėve, Tavo viengimis Sūnus Jėzus prisiėmė mūsų trapią žmoniškąją prigimtį, kad mes per jo dievystę galėtume būti panašūs į Tave. Tapdamas visų tarnu ir mylėdamas mus iki galo, iki kryžiaus mirties, Jėzus įkūnijo Senosios Sandoros pranašų viltį, kad lauktasis Gelbėtojas išgydys žmoniją savo žaizdomis. Kai tu išaukštinai Jėzų savo dešinėje, mes pamatėme, Viešpatie, kad ne maldų ir aukų gausybė teikia tau šlovę, bet sugraudinta ir nužeminta širdis. Per savo Sūnų, atiduotą į žmonių rankas, tu apreiškei meilę, kuri gali išgelbėti pasaulį ir mus visus priartinti prie tavęs, Tėve. Laukdami tavo Sūnaus garbingo atėjimo, mes dėkojame tau už malonę būti tavo vaikais. Palaimink mūsų pasiryžimą nešti pasauliui Jėzaus Kristaus Gerąją Naujieną ir liudyti tavo prisiartinusią Karalystę. Amen.
Slaptingas Advento laikas, pilnas įvairiausių burtų, apstus pasakojimų, mįslių ir spėjimų. Apie Advento vainiko atsiradimo istoriją papasakojo Erika. Samadūriškės kaimo senbuvė Eleonora Rakuckaja, kuriai jau 93 metai, papasakojo apie jaunystėje linksmai praleistus Advento vakarus, to meto darbus ir vargus. Savo atsiminimais dalinosi ir Juzefa Garlovičienė, neatsiliko ir jos sesuo Jadvyga Markauskienė, įdomiai papasakodama Samadūriškės ir Milkuškų kaimų sujungimo istoriją. Bronislava Rakitienė papasakojo apie Advento Rarotų pamaldas. Ne vieną dešimtį metų Milkuškose gyvenanti Janina Verikienė iš Tauragnų, papasakojo apie jaunystėje išgyventus Adventus ir padainavo dainą Rūrelas sėjau.
Vakaronės dalyviai buvo raginami ne tik klausytis gražių pasakojimų, įminti senas mįsles, bet ir pavaišinti įvairiais šaltais ir karštais patiekalais, paragauti kisieliaus, pasimėgauti kvapia arbata, medumi, kaimišku sūriu, duona ir pyragu.
Visi kartu pajuskime artėjančių šv. Kalėdų dvasią.