Vasario 26 d. – Pelenų trečiadienis, Gavėnios pradžia.
Gavėnios sekmadienių (ypač A metų) Evangelijos skaitinių seka įspaudžia šiam laikotarpiui labai įtaigią teminę struktūrą. Jau pirmais sekmadieniais pagal tris sinoptikus skaitomi skaitiniai apie Jėzaus pasninką dykumoje (pirmas sekmadienis) ir jo atsimainymą (antras sekmadienis). Šiedu skaitiniai gavėniai suteikia pagrindinę tonaciją ir spalvą: šešėlis ir šviesa, kova su blogiu ir dieviškasis nušvitimas. Kitų trijų sekmadienių skaitiniai labiau skirti katechumenams parengti krikštui ir krikščioniškąją tautą – Tikėjimo išpažinimui Velykų naktį. Štai trys svarbiausios krikšto katechezės Evangelijoje: Kristaus apsireiškimas samarietei (trečias sekmadienis), aklojo išgydymas (ketvirtas sekmadienis) ir Lozoriaus prikėlimas (penktas sekmadienis). Jos privalomai skaitomos A metais, bet atsispindi visose Mišių maldose (dėkojimo giesmėse, pradžios maldose, komunijos priegiesmiuose). Jas galima skaityti ir B bei C metais. Tačiau šiems dvejiems metams galima rinktis dar dvi Evangelijos skaitinių sekas: vienoje žadamas Kristaus išaukštinimas ant kryžiaus (B), kitoje raginama atsiversti, atskleidžiant Viešpaties gailestingumą (C).
Šeštas Gavėnios sekmadienis yra Verbų ir Kančios sekmadienis, žymintis Didžiosios savaitės pradžią. Ankstesnėmis savaitėmis dažnai primenama Kristaus kančia, tačiau maldose ir skaitiniuose pabrėžiamas atsivertimas ir atgaila kaip būtinas lavinimasis, norint tapti Jėzaus mokiniais. Nuo Verbų sekmadienio iki Velykų Bažnyčios žvilgsnis ištisai sutelktas į Viešpatį ir Mokytoją. Ji seka Juo žingsnis po žingsnio, kad kartu su Juo iš naujo išgyventų Jo slėpinio įgyvendinimo tarpsnius, „išėjimą“pas Tėvą.
Pastaba dėl gavėnios kaip atgailos pobūdžio
Kartais gavėnia būdavo perdėm suvokiama kaip susilaikymo nuo maisto laikas. Tačiau XX a. Bažnyčia, nors ir primygtinai pabrėždama didžiulę pamaldumo ir atgailos praktikos svarbą, gerokai sušvelnino pasninko taisykles. Atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas graso įtraukti į nuodėmę, ir skatinti tai, kas veda į gera. Žinoma, reikia laikytis keleto privalomų Bažnyčios nurodymų dėl maisto: pasninkauti Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį, penktadieniais susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių taisyklė draudžia valgyti žinduolių bei paukščių mėsą ir tai, kas tiesiogiai susiję su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.
Pasninkaujant leidžiama per dieną sočiai pavalgyti tik kartą, kitus du kartus (pvz., rytą ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Geriant vandenį, pieną, vaisių sultis, pasninkas nepažeidžiamas.
Galbūt kai kas čia jaus stipresnį įkvėpimą. Pavyzdžiui, pagal naujausius Lietuvos vyskupų patarimus galima susilaikyti nuo prabangaus maisto arba atsisakyti nesaikingo pomėgio ar net priklausomybę sukeliančių produktų: saldumynų, kavos, alkoholinių gėrimų, tabako ir pan.
Tačiau apskritai gavėnia yra išskirtinis laikas, kuriuo kiekvienas, pasak šv. Teresės Avilietės, gali „išravėti savo daržą“. Kas uoliai to imsis, tas veikiai ras savo padėčiai tinkamų atgailos ir pamaldumo būdų. Štai keletas jų: tvardyti savo regą ir klausą, susilaikant nuo televizoriaus žiūrėjimo; laikytis išorinės bei vidinės tylos ir rasti daugiau laiko dvasiniams skaitiniams, maldai bei adoracijai vienumoje; šiokiadieniais dalyvauti Mišiose; lankyti ligonius ligoninėse ar senelių namuose; priimti svetimšalius; dalytis su labiausiai stokojančiais… Tokia yra šiuolaikinė ir labai veiksminga gavėnios praktika.
Viena sudedamųjų gavėnios atsivertimo dalių yra susitaikinimas su Dievu ir artimu. Šis susitaikinimas reiškiasi ir vyksta per Sutaikinimo sakramentą. Bažnyčia primygtinai reikalauja, kad kiekvienas jį priimtų prieš Velykas. Tam būtinas asmeninis dialogas su kunigu. Nuodėmių išpažinimui rengiamasi šiuolaikiniam pasauliui pritaikytu sąžinės patikrinimu. Susitaikinimas su Dievu įmanomas tik trokštant ir stengiantis susitaikinti su artimu. Maldoje „Tėve mūsų“ iš tiesų tariame: „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“, o Evangelijoje pagal Matą Viešpats pabrėžia: „Jei jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“ (Mt 6, 11-15)
Pelenų trečiadienis
Pelenė
Gavėnia anksčiau prasidėdavo tik pirmą Gavėnios sekmadienį, tą dieną, kai Bažnyčioje skaitoma apie Jėzaus gundymą dykumoje. Kristus pasninkavo keturiasdešimt dienų, ir šis skaičius buvo pasirinktas kaip matas, nustatantis metų laikotarpį, per kurį krikščionys, katechumenai ar pakrikštytieji atgailaudami dvasiškai rengėsi Velykų šventei. Tarp pirmo gavėnios sekmadienio ir Velykų yra šešios savaitės, iš viso 42 dienos. Tačiau šeši sekmadieniai niekada nebuvo pasninko dienos, todėl iš tiesų lieka tik 36 atgailos dienos.
Šiam skaičiui papildyti tradicijoje netrukus prigijo paprotys gavėnią pradėti trečiadienį prieš pirmą sekmadienį, ir ši diena tapo Pelenų diena. Šios dienos Mišiose skaitomi trys skaitiniai, kaip ir sekmadieniais bei iškilmių dienomis. Pranašo Joelio kvietimas Dievo tautai susirinkti bei visa bendruomene atgailauti ir raginimas iš visos širdies atsiversti (pirmas skaitinys) parengia klausytis šv. Pauliaus, maldaujančio „Kristaus vardu“: „Susitaikinkite su Dievu“, nes „dabar palankus metas“ (antras skaitinys). Galiausiai Evangelijoje Jėzus moko, kaip nusiteikus dera duoti išmaldą, melstis ir pasninkauti.
Svarbiausia šios dienos apeiga, be jokios abejonės, yra pelenų barstymas, simbolizuojantis gavėnios kaip atgailos laikotarpio pradžią. Šiuo judesiu Bažnyčia pirmiausia nori priminti, kad „dulkės esame ir dulkėmis virsime“. Juk po pirmos žmonių nuodėmės mūsų prigimtis tapo silpna ir nuodėminga, mes patekome mirties valdžion. Tačiau Jėzuje Kristuje mums teikiamas išganymas. Kad jį gautume, mes raginami „atsiversti ir tikėti Evangelija“. Katechumenams gavėnia suteikia progą pirmą kartą įžengti į atsivertimo ir tikėjimo pagilinimo kelią prieš krikštijantis Velykų naktį. Tuo pačiu keliu kasmet žengia ir kiti krikščionys, norėdami atitaisyti kitų laikų silpnybes ir apsileidimus. Pasak Benedikto XVI, mums visiems „gavėnia yra proga ,iš naujo tapti’ krikščionimis, nuolat keičiantis viduje ir vis labiau pažįstant bei mylint Kristų“. Tai leis mums per Velykas atnaujinti krikšto pažadus ir gauti daugiau malonių.
Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas
