Jobo knyga (Job 38,1.8-11)
VIEŠPATS kreipėsi į Jobą iš audros. Jis tarė:
„Kas yra tasai, kuris temdo {mano} užmojį, kalbėdamas nieko nesupratęs?
Arba – kas uždarė jūrą už durų, kai ji prasiveržė iš {žemės} gelmių;
kai apdengiau ją debesų apdaru ir suvysčiau tiršto rūko vystyklais;
kai padariau bangų mūšą jos ribomis ir įstačiau duris su skląsčiais,
tardamas: ‘Iki čia ateik, bet ne toliau, čia tavo galingos bangos suduš!’?
Šv. ap. Pauliaus antrasis laiškas Korintiečiams ( 2 Kor 5,14-17)
Kristaus meilė valdo mus, įsitikinusius, kad jei vienas mirė už visus, tai ir visi yra mirę. Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas.
Todėl nuo šiol mes nebenorime nė vieno pažinti kūno požiūriu. Jei mes ir buvome pažinę Kristų kūno požiūriu, tai dabar mes taip jo nebepažįstame.
Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena – praėjo, štai atsirado nauja.
Evangelija pagal Morkų (Mk 4,35-41)
Tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys. Tuomet pakilo didžiulė vėtra, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ Juos pagavo didi baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!“
