Pirmasis skaitinys (Pr 14, 18–20)
Salemo karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno. Jis buvo Aukščiausiojo Dievo kunigas, todėl palaimino Abramą, tardamas: „Tepalaimina Abramą Aukščiausiasis Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas! Šlovė Aukščiausiajam Dievui, kuris atidavė tau į rankas tavuosius priešus!“ Abramas jam davė dešimtinę nuo visko.
Atliepiamoji psalmė (Ps 109, 1–4)
- Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas.
Dievas sako mano Valdovui: „Sėskis mano dešinėje,
kolei patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų“. – P.
Dievas duos tau Siono kalne valdovo lazdą,
ir tu savo priešus valdysi. – P.
Nuo gimimo šventuose kalnuose viešpatausi,
iš pat įsčių, nuo aušros savo jaunystės. – P.
Viešpats yra prisiekęs, ir jis nesigaili:
„Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas“. – P.
Antrasis skaitinys (1 Kor 11, 23–26)
Broliai!
Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“. Tuo pačiu būdu po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“.
Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.
Posmelis prieš evangeliją (Jn 6, 51)
- Aleliuja. – Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats.
Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. – P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 9, 11–17)
Jėzus kalbėjo žmonėms apie Dievo karalystę, pagydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje“. Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai„.
O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt“. Jie taip padarė ir visus susodino.
Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių nulikusių kąsnelių.
