Pirmasis skaitinys (Iš 20, 1–17)
Viešpats kalbėjo visus šiuos žodžius:
„Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergovės namų.
Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
[Nesidirbk jokios statulos ar paveikslo to, kuris viršuje, apačioje žemėje, vandenyje po žeme.
Prieš juos nesižemink ir jiems netarnauk, nes aš Viešpats, tavo Dievas, – pavydintis Dievas: tiems, kurie priešiški man, aš Dievas, kuris išieško tėvų skolą iš sūnų iki trečiosios ir ketvirtosios kartos, o tiems, kurie myli mane ir laikosi mano įsakymų, aš Dievas, kuris tūkstančiams rodo malonę.]
Neprisiek melagingai Viešpaties, savo Dievo, vardu, nes Viešpats nepateisins kreivai jo vardu prisiekiančiojo.
Atmink,šventadienį švęsti.
[Šešias dienas gali triūsti ir visus savo darbus nudirbti. Septintoji diena yra šventė, skirta Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia tau dirbti nė kokio darbo – nei pačiam, nei tavo sūnui, nei dukteriai, nei tavo tarnui nei tarnaitei, nei tavo galvijui, taip pat nei ateiviui tavo buveinėje. Nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų, žemę ir jūrą, ir visa, kas jiems priklauso, o septintąją dieną ilsėjo. Todėl ją Viešpats palaimino ir šventą paskelbė.]
Gerbk savo tėvą ir motiną, kad tavo gyvenimo dienos būtų ilgos šalyje, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau atiduoda.
Nežudyk.
Nesvetimauk.
Nevok.
Neliudyk neteisiai prieš savo artimą.
Negeisk savo artimo namų. Negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno ar tarnaitės, nei jo jaučio ar asilo, nei nieko iš to, kas yra tavo artimo.“
Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 8–11)
- – Viešpatie, tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
Tobulas Viešpaties duotas Teisynas:
jis dvasią gaivina.
pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį. – P.
Įsakymai Viešpaties teisūs, džiugina širdis,
paliepimas Viešpaties tyras,
akims duoda šviesybę. – P.
Viešpaties baimė gryna, tveria per amžius,
Viešpaties sprendimai tikri,
visi aliai vieno teisingi. – P.
Daug brangesni jie už auksą, –
už tyriausiąjį auksą,
saldesni jie už medų,
tą korio skystį. – P.
Antrasis skaitinys (1 Kor 1, 22–25)
Broliai!
Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones.
Posmelis prieš Evangeliją (Jn 3, 16)
Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo vienatinį Sūnų;
kiekvienas, kuris jį tiki, turi amžinąjį gyvenimą.
Evangelija (Jn 2, 13–25)
Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.
Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.
Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.