Velykų diena Velykų dienos Mišios švęstinos kuo iškilmingiau. Per atgailos aktą siūlytina pašlakstyti Vigilijos metu palaimintu vandeniu, tuo metu dera giedoti „Regėjau versmę” (Vidi aquam) ar kitą krikšto giesmę. Tuo pačiu vandeniu pripilami indai tikinčiųjų pasišlakstymui bažnyčios prieangyje. Išlaikytina (arba, esant reikalui, atnaujintina) tradicija švęsti Velykų dienos Krikšto vakarinę, kurios metu giedant psalmes procesija einama…
Pagal senovinę tradiciją ši naktis yra „budėjimas Viešpaties garbei” ir šią naktį švenčiama vigilija, primenanti šventąją Viešpaties prisikėlimo naktį, yra tarsi „visų šventųjų vigilijų motina”. Šią naktį Bažnyčia budėdama laukia Viešpaties prisikėlimo ir švenčia įkrikščioninimo sakramentus. 1) Velykų vigilijos naktinio pobūdžio prasmė „Visos Velykų vigilijos apeigos vyksta naktį. Jų nedera pradėti neprasidėjus nakčiai, o pabaigti…
Tą dieną, kai „yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus”, Bažnyčia, apmąstydama savo Viešpaties ir Sužadėtinio kančią ir adoruodama kryžių, prisimena savo gimimą iš mirštančio ant kryžiaus Jėzaus šono ir maldauja viso pasaulio išganymo. Tą dieną pagal seną tradiciją Bažnyčia necelebruoja Eucharistijos. Šventoji Komunija tikintiesiems dalijama tiktai atliekant Viešpaties kančios apeigas; tiesa, ji gali būti bet…
„Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišių šventimu Bažnyčia pradeda Velykų tridienį ir primena Paskutinę vakarienę, kurios metu Viešpats Jėzus, tą naktį, kai buvo išduotas, parodydamas meilę saviesiems pasaulyje, paaukojo Dievui Tėvui savo kūną ir kraują duonos ir vyno pavidalais ir davė juos apaštalams priimti, taip pat įsakė jiems ir jų kunigystės įpėdiniams juos aukoti”. Visas dėmesys skirtinas…
Didžiausius žmonių atpirkimo slėpinius Bažnyčia kasmet švenčia nuo Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišių iki Prisikėlimo sekmadienio Vakarinės. Šis laikas tinkamai vadinamas „Nukryžiuoto, palaidoto ir prisikėlusio Kristaus tridieniu”. Jis vadinamas „Velykų tridieniu”, nes tuomet sudabartinamas ir įgyvendinamas Velykų slėpinys, tai yra Viešpaties perėjimas iš šio pasaulio pas Tėvą. Švęsdama šį slėpinį liturginiais ir sakramentiniais ženklais Bažnyčia vidujai…
Vyskupo su savo presbiteratu koncelebruojamose Krizmos Mišiose, kuriose konsekruojama šventoji Krizma ir palaiminami aliejai, išreiškiama kunigų bendrystė su savo vyskupu vienintelėje Kristaus kunigystėje ir tarnystėje. Koncelebruojantys su vyskupu kunigai susirenka į šias Mišias iš įvairių vyskupijos vietų, parodydami, jog yra vyskupo liudytojai ir bendradarbiai konsekruojant Krizmą, panašiai kaip yra jo pagalbininkai ir patarėjai kasdienos tarnystėje.…
Didžiąją savaitę Bažnyčia švenčia išganymo slėpinius, Kristaus įvykdytus paskutinėmis žemiškojo gyvenimo dienomis, pradedant mesijiniu įžengimu į Jeruzalę. Gavėnios laikas tęsiasi iki Didžiojo ketvirtadienio. Vakaro Mišiomis Viešpaties vakarienei atminti prasideda Didysis tridienis, kuris tęsiasi Didįjį penktadienį, kai minima Viešpaties kančia, ir Didįjį šeštadienį; Didžiojo tridienio centras yra Velykų vigilija, Tridienis baigiamas Prisikėlimo sekmadienio Vakarine. „Didžiosios savaitės…
Trečiadienį, prieš pirmąjį gavėnios sekmadienį, tikintieji, priimdami pabarstymą pelenais, įžengia į laikotarpį, skirtą jų sielų nuskaistinimui. Šis atgailos ženklas, kilęs iš biblinės tradicijos, Bažnyčios išlaikytas iki mūsų dienų, išreiškia žmogaus kaip nusidėjėlio būseną, – žmogus siekia išoriškai išpažinti savo kaltę Viešpačiui ir kartu išreiškia savo vidinį atsivertimą, vedamas vilties, kad Viešpats bus gailestingas. Šis ženklas…
Dėl įkrikščioninimo apeigų Visa krikščioniškoji iniciacija yra velykinio pobūdžio, nes tai yra pirmas sakramentinis dalyvavimas Kristaus mirtyje ir prisikėlime. Todėl gavėnia turi būti vertinama kaip nuskaistinimo ir apšvietimo laikas, ypač per ištyrimą ir tradicijų perteikimą; Velykų vigilija turi būti laikoma tinkamiausiu momentu švęsti įkrikščioninimo sakramentus. Bendruomenės, kuriose nėra neokatechumenų, neturėtų apleisti maldos už priimsiančius įkrikščioninimo…
Popiežiaus Pijaus XII 1951 m. ir 1955 m. peržiūrėta bei nustatyta Velykų iškilmių ir Didžiosios savaitės šventimo tvarka buvo su džiaugsmu priimta visų Romos apeigų Bažnyčių. Vatikano II Susirinkimas, ypač jo Konstitucija apie Šventąją liturgiją, iš naujo atkreipė dėmesį į Velykų Kristaus slėpinį ir priminė, kad iš šio slėpinio kyla visa sakramentų ir sakramentalijų galia.…